Parodos "Trys gamtos nuojautos" atidarymas

 Liepos 11 d. Zanavykų muziejuje tekstilininkės Laima Kantakevičienė, Irena Seniūnienė ir Arijana Numgaudienė pristatė parodą „Trys gamtos nuojautos“. Tai jau ne pirmoji jų paroda šiame muziejuje, bendradarbiavimas prasidėjo prieš dešimtmetį.

Parodoje „Trys gamtos nuojautos“ menininkės pristatė kūrybinės veiklos rezultatus, sukurtus per pastaruosius metus. Tai saviti, subtilūs, trapūs, kruopštūs, meniškai atlikti tekstilės darbai. Darbuose dominuoja pastelinės spalvos. Kiekvienas kūrinys turi savo gimimo istoriją, yra susietas su asmeniniais kūrėjų išgyvenimais.

A. Numgaudienės kūriniuose jaučiama ypatinga pagarba linui. Savo darbuose ji suderino ir sujungė tekstilę su gamtine medžiaga: Baltijos jūros nugludintais medžio gabaliukais, akmenukais, įvairiais augalais. Renginio metu A. Numgaudienė pristatė darbą „Senų marškinių istorija“, kuris pasakoja jos ir jos vyro šeimų istoriją. L. Kantakevičienės darbuose matomi tradicinės ir šiuolaikinės tekstilės elementai, autorė eksperimentuoja dažydama medvilnę, liną, vilną ir popierių augaliniais dažais. Ekspozicijoje pateiktos knygos, kuriose apibendrinta šios veiklos patirtis. I. Seniūnienė dirba įvairiomis tekstilės technikomis. Parodoje ji pristato gobeleno fragmentus, skiautinius, nėrinius, siuvinėtus ir veltus kūrinius.

Autorės ne tik kuria, bet mielai savo patirtimi ir žiniomis dalijasi su kitais. Jos veda seminarus, praktinius užsiėmimus pedagogams, studentams ir kitiems tekstilės mėgėjams. Atidarymo metu L. Kantakevičienė išdavė kelias paslaptis kokiais augalais reikia dažyti norint išgauti melsvą ar rausvą spalvą.

Paroda Zanavykų muziejuje eksponuojama iki rugpjūčio 20 d. Maloniai kviečiame apsilankyti!

Vytenio Lingio parodos atidarymas

 Birželio 2 d. Zanavykų krašte svečiavosi tapytojas Vytenis Lingys su žmona Gaiva. Sutapimas, o gal ir ne, jog čia jie lankėsi prieš Tėvo dieną. Juozas Lingys buvo garsus choreografas, Lietuvos konservatorijos profesorius, kilęs iš Gyliškių kaimo, Šakių rajono. Kartu su Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja A. Kasparevičiene ir Zanavykų muziejaus direktore R. Vasaitiene jie aplankė J. Lingio atminimo vietas. Pastarojo pėdsakų Šakių apylinkėse išties nemažai – tai J. Lingio parkas Šakiuose, ąžuolas parke, koplytstulpis sodyboje, įrašas Sintautų bažnyčioje.

Po pietų Zanavykų muziejuje įvyko V. Lingio parodos „Šešėlio šviesa“ pristatymas. Žengti tapytojo keliu autorių vaikystėje paskatino mama. Ji pasiūlė jam lankyti dailės mokyklą. Šiandien V. Lingys žinomas kaip elegantiškos linijos ir subtilios baltų tonų paletės meistras. Jis yra surengęs virš 40-ties personalinių parodų ir aktyviai dalyvauja tarptautinėse parodose, pleneruose, simpoziumuose Lietuvoje, JAV, Prancūzijoje, Panamoje, Rusijoje, Japonijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Kanadoje, Olandijoje, Italijoje ir kitose valstybėse.

Parodoje „Šešėlio šviesa“ pristatomi per pastaruosius septynerius metus sukurti darbai. Daugumoje paveikslų svarbiausią vietą užima balta spalva. Pasak V. Lingio šioje spalvoje „sutelpa visos spalvos, suskamba kiekvienas niuansas. Balta erdvė – metafizinė erdvė, ji turi savybę būti visuose laikuose.“ Paveikslus tapytojas formuoja dengdamas dešimtis sluoksnių, kad išgautų švytėjimą.

Parodos atidarymo proga autorių sveikino Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė A. Papievienė ir vedėja A. Kasparevičienė, tapytoja L. Rūgytė, Regioninės plėtros skyriaus vedėjas V. Girdauskas, kuris padonavojo monografiją „Sintautai“. Nuotaikingus šokius autoriui ir visiems renginio dalyviams dovanojo Šakių rajono meno mokyklos Šokio skyriaus liaudiškų šokių grupė „Šakietukas“ (mok. Justė Lukauskienė).

V. Lingio paroda „Šešėlio šviesa“ Zanavykų muziejuje eksponuojama iki š. m. liepos 31 d. Maloniai kviečiame apsilankyti!

Fotomenininko Romualdo Vaitkaus personalinės parodos "Fotografijos" atidarymas

Gegužės 4 d. fotomenininkas Romualdas Vaitkus Zanavykų muziejuje pristatė personalinę parodą „Fotografijos“.

R. Vaitkus – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, daugybės parodų Lietuvoje ir užsienyje dalyvis bei autorius, Tauragės krašto muziejaus direktorius. Fotomeninkas yra organizacinės ir edukacinės veiklos puoselėtojas: daug metų vadovavo Tauragės rajono fotografų klubui „Fotojūra“ ir moksleivių kūrybos centro fotostudijai „Kadras“.

Meniškos sielos tauragiškis už veiklą ir pasiekimus fotografijos srityje 2007 m. apdovanotas Tauragės apskrities Garbės ženklu. 2012 m. už nuopelnus fotografijos menui jam įteikta Lietuvos fotomenininkų sąjungos premija. Tais pačiais metais tapo Tauragės „Metų žmogumi“ bei  nominacijos „Metų ambasadorius“ nugalėtoju.

Zanavykų muziejuje atidarytoje parodoje fotomenininkas pristatė 34 fotogafijas, kuriose sustabdytos akimirkos iš kaimiškų gyvenviečių: dominuoja kaimo žmogus, jo gyvenimas ir buitis. Parodoje eksponuojamos fotografijos kurtos dešimties pastarųjų metų laikotarpiu juostiniu ir skaitmeniniu fotoaparatu. Menininkas Gytis Skundžikas, pristatydamas vieną iš R. Vaitkaus parodų, sakė, jog „nors dauguma Vaitkaus fotografijų sukurta XXI amžiuje, jo kūrybinės strategijos glaudžiai siejasi su XX a. septintojo dešimtmečio lietuviškosios fotografijos tradicija. Galima sakyti, kad menininkas šiandieninę fotografiją grąžina į jos aukso amžių. Šioje parodoje autorius pristato nuo skubančio ir globalaus pasaulio nutolusius personažus. Tuos, kurie liko savo tradicinėje egzistencijoje, nesiveldami į akimirksniu kintančio pasaulio žaidimus“. Nors R. Vaitkus kuria įvairios tematikos darbus, tačiau fiksavimas to kas kinta ir nyksta, pasak autoriaus, turi išliekamąją vertę ir pretenduoja tapti muziejine medžiaga.

Fotomenininkas pristatinėdamas savo parodą dalijosi gyvenimiška patirtimi ir skatino renginio dalyvius, ypatingai jaunimą, išnaudoti visus gyvenimo siunčiamus šansus ir niekados nesustoti tobulėti.

Parodos autorių sveikino Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė, Šakių rajono meno mokyklos dailės skyriaus vedėja, dailininkė Lolita Rūgytė ir moksleivės. Muzikinius kūrinius dovanojo fortepijono klasės moksleivė Viktorija Pavalkytė.

Paroda Zanavykų muziejuje bus eksponuojama iki gegužės 31 d. Maloniai kviečiame apsilankyti, parodos lankymas nemokamas.

"Sidabro vainikėlio" konkurso rezultatai

Zanavykų muziejuje š.m. kovo 9 d. įvyko baigiamasis  Lietuvos liaudies dailės konkurso “Sidabro vainikėlis” (Šakių rajoninio turo) renginys.

Vertinimo komisija atrinko tris dalyvius. Šakių rajoną regioniniame ture, kuris vyks Marijampolėje balandžio 23 d. – gegužės 8 d., atstovaus:

Rokas Bružaitis, 7D kl., Šakių “Varpo” mokykla. Mok. Sigitas Mockus.

Gintautas Vencas, 9A kl., Šakių “Varpo” mokykla. Mok. Sigitas Mockus

Urtė Vylimaitytė, Griškabūdžio gimnazija. Mok. Jūratė Šnipienė

Visų 2017 m. Lietuvos liaudies dailės konkurso “Sidabro vainikėlio” (Šakių rajoninio turo) dalyvių darbus galima pamatyti Zanavykų muziejuje iki kovo 31 d. Maloniai kviečiame apsilankyti!

Plenero "Šviesa-Tiesa" dalyvių tapybos darbų parodos pristatymas

 Kovo 2 dieną Zanavykų muziejuje pristatyta plenero „Šviesa – Tiesa“ dalyvių tapybos darbų paroda. Praėjusiais metais Kudirkos Naumiestyje vykęs pleneras – jau septintasis. Jame dalyvavę dalyviai siekė į uždarą miestelio gyvenimą atnešti meniškos dvasios.

Parodos atidarymo metu prisiminta, jog pirmoji plenero paroda buvo surengta būtent Zanavykų muziejuje, tiesa, tuomet muziejus buvo įsikūręs Girėnuose. Per septynerius plenero gyvavimo metus dalyvių skaičius ir sudėtis nuolatos kito, tačiau jo niekada neapleidžia tapytojai Mantas Maziliauskas, Romanas Averincevas ir plenero kuratorius – Mindaugas Pauliukas. Parodoje su darbu „Tėkmė“ debiutavo pastarojo sūnus – Mykolas Pauliukas (9 m.). Vyrišką kompaniją papildė jaunoji tapytoja Alma Veiverytė. Darbus parodoje pristatantys autoriai – skirtingi: vienų žvilgsniai krypsta į Kudirkos Naumiesčio peizažą ir vietos gyventojų kasdienybę, kiti jį nukreipia į savo pajautas.

Tapytojas R. Averincevas parodoje pristatė seriją interpretuotų portretų „Kudirkos Naumiesčio fantomai“. Autorius tyrinėjo miestelio kapines ir atkreipė dėmesį į ant antkapių esančius žmonių atvaizdus. Jis savo tapybos darbuose „portretams“ suteikė daugiau spalvų.

Parodoje M. Maziliauskas pristatė tapybines abstrakcijas. Kai kurie darbai stebina savo formatu: tapybos darbas „Nepavadinta (išvalymas)“ nutapytas 3 metrų aukščio ir 2 metrų pločio drobės. Visus parodoje pristatomus tapytojo darbus sieja bendras pavadinimas „Nepavadinta/(s)“. Menininkas kviečia lankytoją gilintis į tapybos objekto vidinį gyvenimą ir vidinę intelektualinę erdvę, o ne koncentruotis ties pačiu objektu. M. Maziliauskas teigė jog jo ir kitų plenero dalyvių tapybos technika skiriasi: štai R. Averincevas savo portretus kuria padengdamas paveikslo pagrindą storu dažų sluoksniu, o jo pačio darbai yra kuriami nuvalant dažus nuo drobės.  

M. Pauliuko darbai – tai ironiškas bandymas atmiešti XX a. pražios ekspresionistų kūrybą Kudirkos Naumiesčio simboliais („Keturi raiteliai“), arba sukurti naują modernistinę – fovistinę ikoną („Berniukas ant arklio“).

A. Veiverytė – naujas ir jaunas veidas plenere „Šviesa – Tiesa“.  Tapytoja vystė konkretų  motyvą, paremtą žmogaus kūno dalių vaizdavimu. Ji tapė žmogaus ausis. Tokių tapybinių interpretacijų autorė yra sukūrusi  ir daugiau, pavyzdžiui, „Širdys“.

Paroda Zanavykų muziejuje bus eksponuojama iki kovo mėn. 31 d. Parodos lankymas – nemokamas, maloniai kviečiame apsilankyti!

Vidmanto Valento parodos "Pro užmerktas akis" uždarymas

Spalio 14 dieną Zanavykų muziejuje baigta eksponuoti kauniečio Vidmanto Valento jubiliejinė tapybos darbų paroda „Pro užmerktas akis“. Uždarymo renginyje dalyvavo ir pats autorius.

V. Valentą galima pavadinti įvairiapusišku menininku: jis tapytojas, akvarelininkas, grafikas, vitražistas ir video meno kūrėjas. Menininkas yra Lietuvos kino mėgėjų sąjungos narys, nuo 2006 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Menininkas aktyviai dalyvauja grupinėse parodose, yra surengęs ir ne vieną autorinę akvarelės, tapybos, pastelės parodą. Zanavykų muziejaus lankytojams pirmojo aukšto laikinųjų parodų salėje nuo rugsėjo 23 d. iki spalio 14 d. buvo pristatoma V. Valento tapybos darbų paroda „Pro užmerktas akis“. Parodoje ekponuota 17 įvairaus formato paveikslų, kurie leido pažvelgti į subtilų ir paslaptingą  menininko pasaulį. 

Renginio metu, parodos ir 70-ojo jubiliejaus proga, V. Valentą sveikino Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja A. Kasparevičienė ir vyriausioji specialistė A. Papievienė, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus referentė Dalia Draugelienė. Prisiminimais ir istorijomis apie V. Valentą dalijosi jo draugai ir kolegos, šeimos nariai.

Adelės Liepos Kaunaitės personalinė tapybos paroda "Teptuko daina"

 Adelė Liepa Kaunaitė – tapytoja, poetė, kuri dalyvauja parodose, pleneruose Lietuvoje ir užsienyje, kuria istaliacijas ir performansus. Džiugu, jog ši jauna menininkė neužmiršta Zanavykų krašto ir nusprendė surengti parodą Zanavykų muziejuje. Šių metų liepos 15 dieną čia pristatyta tapytojos personalinė tapybos paroda „Teptuko daina“. 

Parodoje pristatoma 18 skirtingo formato kūrinių. Dauguma jų sukurti 2015–2016 m., jau pabaigus VDA Munumentaliosios dailės magistro studijas. Kūriniuose jaučiama daug ekspresyvumo: autorė ekpermentuoja su spalvomis, renkasi skirtingas tapymo technikas ir darbų temas. Parodoje pristatomas ir vienas iš naujausių menininkės tapybos ciklų – „Til.tai“. Keturiuose pusantro metro aukščio ir pločio paveiksluose vaizduojami gamtos stichijų – oro, vandens, ugnies ir žemės – tiltai.

Parodos „Teptuko daina“ pristatymas Zanavykų muziejuje buvo išskirtinai šiltas ir jaukus. Vietos užteko visiems norintiems, dalyvavo net ir A. L. Kaunaitės šuo – ištikimas draugas ir kompanionas. Parodos pristatymo proga tapytoją sveikino šeimos nariai, draugai, pažįstami ir kiti svečiai. Zanavykų muziejaus direktorė R. Vasaitienė pasveikino A. L. Kaunaitę 2016 m. tapus  Lietuvos dailininkų sąjungos nare. Adelė Liepa mėgsta važinėtis dviračiu, todėl jai įteikta projekto „Saugus eismas bendruomenėse“ atributika – šviesą atspindinti liemenė. V. Kaunas, siekdamas paskatinti dukrą ir toliau tapyti, įteikė ne gėlių, o simbolišką ir praktišką dovaną – teptuką ir dažų.

Parodos pristatymo metu muzikinius kūrinius susirinkusiems svečiams dovanojo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė Vismantė Vasaitytė ir Milda Antanaitytė.

Zanavykų muziejus maloniai kviečia aplankyti A. L. Kaunaitės tapybos parodą „Teptuko daina“ iki rugpjūčio 25 dienos.

Olgos Biskienės ir Rimos Biskytės siuvinėtų darbų paroda „Spalvotos laisvalaikio valandos“

 Birželio 3 d. Zanavykų muziejuje pristatyta Antanavo bendruomenės atstovių Olgos Biskienės ir Rimos Biskytės siuvinėtų darbų paroda „Spalvotos laisvalaikio valandos“.

Siuvinėjimas – didelio kruopštumo, atidumo ir spalvų pajautimo reikalaujantis užsiėmimas. Paveikslai kviečia lankytoją žvelgti ne tik iš toli, tačiau prieiti artyn. Tik gerai įsižiūrėjęs įsitikini, jog paveikslai yra ne tapyti, o siuvinėti. Kiekvienas dygsnis paveiksluose išreiškia motinos ir dukros kūrybiškumą ir kruopštumą.

Siuvinėti paveikslai savo vertę įgauna ne tik dėl investuoto laiko ar medžiagų, tačiau ir sudėtų minčių, palinkėjimų kitiems. Šioje parodoje pristatomi per trejus metus išsiuvinėti darbai. Kiti buvo padovanoti draugams ir pažįstamiems Lietuvoje, nemažai darbų iškeliavo į JAV, Prancūziją, Vokietiją ir kitas valstybes.

Parodos atidarymo metu koncertavo folklorinis ansamblis „Šakija“ (vadovė V. Snudaitienė), kuris porino nuotaikingus pasakojimus zanavykiška tarme, atliko liaudies dainas bei romansus.

Parodos autorės sulaukė daugybės sveikinimų. O. Biskienę ir R. Biskytę parodos atidarymo proga sveikino Zanavykų muziejaus direktorė R. Vasaitienė, Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja A. Kasparevičienė, Sūduvos vietos veiklos grupės ir Antanavo bendruomenės pirmininkė R. Kneizevičienė, Kazlų Rūdos senjorų klubo pirmininkė R. Vinikienė, rankdarbių klubo „Bitutės“  vadovė T. Virokaitienė, O. Biskienės klasės draugai ir kiti parodos lankytojai.

Koncertą parodos autorėms ir lankytojams dovanojo Kazlų Rūdos senjorų klubas. Jo nariai ne tik dainavo, tačiau ir pristatė nuotaikingą vaidinimą apie kaimynes.

Parodą Zanavykų muziejaus antrojo aukšto laikinųjų parodų salėje lankytojai maloniai kviečiami aplankyti iki šių metų birželio 30 d.

Juozo Urbono paroda

 2016 m. gegužės 27 d. 15 val. atidaryta filatelisto Juozo Urbono paroda „Zanavykų kraštas filatelijoje“.  Parodoje eksponuojami 18 stendų, kuriuose išdėstyti vertingi per daugybę metų autoriaus surinkti pašto eksponatai. Parodoje pristatomas ir stendas „Zanavykų krašto paštas“ už kurio kolekciją filatelistas filatelijos parodoje „Kaunas 2015“ Pašto istorijos klasėje buvo apdovanotas sidabro medaliu. Šios filatelijos kolekcijos tikslas pašto vokų ir pašto atviručių, pašto antspaudų, pašto pinigų perlaidų ir siuntinių siuntimo bei kitų pašto dokumentų pagalba parodyti Zanavykų krašto pašto ypatybes.

J. Urbonas susirinkusiesiems pristatė parodą ir leido pažvelgti į filatelisto darbą. Rodydamas pašto vokus, istorinius pašto dokumentus, jis patarė į kokius aspektus reikėtų atkreipti dėmesį, kaip formuoti filatelistinį mąstymą. Parodos autorius tikrino susirinkusiųjų žinias ir uždavė klausimų apie Zanavykų kraštą ir iš jo kilusius žmones. Teisingiausiai atsakiusiems buvo įteikti vertingi prizai – knygos. Parodos atidarymą pasakojimu apie paštininkų gyvenimą papildė buvusi pašto darbuotoja Regina Tamaliūnienė.

Parodos atidarymo ir 70 metų jubiliejaus proga Juozą Urboną sveikino jo šeimos nariai, Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė, Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Papievienė, „Bitučių“ klubo atstovės ir kiti svečiai.

Renginio metu muzikinius kūrinius dovanojo Šakių rajono meno mokyklos fortepijono klasės moksleivė Viktorija Pavalkytė.

J. Urbono parodą „Zanavykų kraštas filatelijoje“ lankytojai Zanavykų muziejuje galės aplankyti iki birželio 22 d.

Audronės ir Algimanto Vorevičių paroda „Trumpai kalbant“

 Kovo 10 – balandžio 4 dienomis Zanavykų muziejaus laikinųjų parodų salėje buvo eksponuojama mokytojų, dailininkų Audronės ir Algimanto Vorevičių tapybos ant šilko ir drobės darbų paroda „Trumpai kalbant“.

Audronė ir Algimantas – mokytojai su kūrybine ugnele ir didžiuliu atsidavimu savo darbui. Abu menininkai yra dalyvavę su kitais menininkais bendrose parodose Šakiuose, Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje. Personalinių parodų yra surengę ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Kaliningrado srityje.

Parodos atidarymas įvyko kovo 10 dieną. Autoriai nedaugžodžiavo nei pristatinėdami darbus, nei dėkodami visiems susirinkusiesiems. Vis dėlto, už juos kalbėjo jų sukurti darbai. Algimantas ir Audronė yra meniškos sielos žmonės, todėl menine kalba laisvai ir nevaržomai išreiškia savo estetinius išgyvenimus, nuotaikas bei pasaulėjautą.

A. Vorevičienė parodoje pristatė nepaprastai kruopščiai atliktus darbus. Menininkė naudoja savitą šilko tapybos techniką, kuri darbams suteikia elegancijos, grakštumo ir lengvumo įspūdį. A. Vorevičius yra išbandęs įvairius meno būdus – grafiti techniką, skulptūrą. Parodai „Trumpai kalbant“ jis pristatė darbus tapytus akriliniais dažais.

Rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus specialistė Aurelija Papievienė teigė, jog Audronės darbuose slypi švelnumas, moteriškumas ir subtilumas. A. Papievienė atkreipė visų susirinkusiųjų dėmesį į pakitusį Algimanto tapybos braižą. Tiesa, autorius išlieka ištikimas pamėgtai spalvų gamai – darbuose dominuoja mėlyni atspalviai. Menininkus kolektyvo vardu sveikino „Žiburio“ gimnazijos direktorė Jūratė Mozūraitienė, Lukšių seniūnas, dailininkų mokiniai, draugai ir pažįstami.

Mindaugo Pauliuko tapybos darbų paroda

2015 m. Gruodžio mėnesį Zanavykų muziejuje buvo atidaryta profesionalaus tapytojo Mindaugo Pauliuko tapybos darbų paroda. Autorius savo paveikslais žiūrovui linki gero poilsio  ir atgaivos akims, stebint potepius drobėje. Paroda suformuota iš peizažų, Kauno miesto vaizdų, orientuota į nuotaikos, ūpo pakėlimą žiemos metu ir bendrai pilnais įtampos laikais - spalvų terapija.

Mindaugas Pauliukas yra surengęs ne vieną personalinę parodą Lietuvoje, dalyvavo bendrose parodose. Taip pat dirba mokytoju Šakių ir Kudirkos Naumiesčio meno mokyklose. Plenero "Tiesa.Šviesa" organizatorius.

Zigmo Sederevičiaus personalinė paroda

Lapkričio 18 d. popietę Zanavykų muziejuje buvo atidaryta tautodailininko Zigmo Sederevičiaus personalinė paroda. Sugebėjimą kurti grožį parodos autorius sako paveldėjęs iš savo močiutės Onos, kuri nuostabiai siuvinėjo. Nors, tiesą sakant, šeimoje tiek seneliai, tiek tėvai nuo seno neprofesionaliai užsiėmė liaudies amatais – medžio drožyba, mezgimu, kilimų audimu ir t.t. Šioje šeimoje talentas perduodamas iš kartos į kartą, mat tautodailininko sūnus taip pat domisi medžio drožyba.

Zigmo Sederevičiaus darbai puošia ne tik gimtąjį kraštą ir šiuo metu gyvenamą aplinką. Vien Plokšių miestelyje yra tikrai daugiau nei dešimt autoriaus darbų, taip pat gausybė jų puikuojasi kituose Lietuvos miestuose: Palangoje, Vilkaviškyje, Ignalinoje. Nemaža Sederevičiaus darbų dalis yra iškeliavusi į užsienį: Lenkiją Goldapo miestą, Daniją, Vokietiją. Tiesa, Vokietijoje tautodailininkas darbavosi net dvejus metus iš eilės.

Sederevičius teigia, kad per metus sukuria apie 5 didelius medžio darbus, tačiau tikslaus skaičiaus kiek yra pagaminęs darbų, jis nežino. Skaičiuoja, kad jo kūrybinis kelias prasidėjo nuo 1983 m., tad per 32-ejus metus yra sukūręs per 200 didelių medžio darbų. O jie tikrai dideli. Vienas didžiausių siekia 9 metrus aukščio. Dauguma tautodailininko darbų parodoje perteikti foto nuotraukomis, kadangi transportuoti jų nėra galimybės. Nors medžio drožyba gana senas amatas, tačiau autoriaus darbuose yra nemažai modernių detalių, simbolikos, abstrakcijų. Jam labiausiai patinka kurti vienetinius, atskleidžiančius kūrybinį potencialą kūrinius. Mėgiamiausia žaliava medžio drožybai – ąžuolas. Ja dažniausiai aprūpina vietos girininkija, kuriai meistras atsilygina savo kūriniais.

Parodos autorių Zigmą Sederevičių sveikino ir jo darbais džiausgėsi parodos sumanytojas, iniciatorius Vitas Daniliauskas.

Parodos metu keletą kūrinių atliko Viktorija Pavalkytė.

Zigmo Sederevičiaus darbų paroda muziejaus lankytojai galės grožėtis iki gruodžio 11 d.

Aukso vainikas 2015

Spalio mėn. 15 d. Zanavykų muziejuje buvo atidaryta 11- oji Regioninė konkursinė liaudies meno paroda Aukso vainikas 2015. Šių metų parodoje eksponuojama daugiau nei 160 darbų. Savo kūrinius joje pristato 32 tautodailininkai iš Kybartų, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos, Šakių ir Marijampolės rajonų.  Regioninėje konkursinėje parodoje eksponuojami vaizduojamosios ir taikomosios dailės bei liaudies mažosios architektūros kūriniai. Tai įvairiais raštais išausti audiniai, keramikos dirbiniai, medžio skulptūros ir drožiniai, mezginiai, nėriniai, popieriaus karpiniai, tapybos ir kryždirbystės darbai, verbos.

11-uosius metus vykstančios parodos tikslas palaikyti būdingas ir gaivinti nykstančias tradicijas bei pagerbti talentingiausius liaudies meno kūrėjus puoselėjančius vietinių senųjų amatų tradicijas. Pažvelgus į eksponuojamus darbus, drąsiai galima teigti ir džiaugtis tuo, kad liaudies menas tebėra gyvas, o dabarties meistrų darbuose vis dar galima įžvelgti ryškius šimtamečių tradicijų pėdsakus.

Autoritetinga regioninio turo konkursinės parodos Aukso vainikas 2015 komisija dar prieš parodą turėjo ilgai ir kruopščiai bei atsakingai padirbėti, kad įvertintų eksponuojamus darbus. Jie vertino ne tik darbų meniškumą, originalumą, bet ir ryšį su etninės dailės paveldu, vertingiausių tradicijų tąsą.

Komisiją sudarė: Lietuvos liaudies kultūros centro, tautodailės poskyrio vadovė Teresė Jurkuvienė - komisijos pirmininkė; Lietuvos tautodailininkų sąjungos, Kauno bendrijos vadovas Valentinas Jazerskas; Šakių raj. savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Papievienė; Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė.

Apdovanoti ir pagerbti buvo visi parodos dalyviai pristatę savo darbus parodoje, tačiau galimybę savo darbus eksponuoti respublikiniame Aukso vainiko 2015 ture gavo tik 3 liaudies meno meistrai:
1. Už vaizduojamosios liaudies dailės kūrinius - Eduardui Končiui
2. Už taikomosios liaudies dailės kūrinius - Gražinai Kalvaitienei
3. Už kryždirbystę - Raimundui Blažaičiui

Renginio mentu gerą nuotaiką ir muziką dovanojo Liepalotų kaimo kapelos muzikantė Elytė Krapavičienė. 

Inesos Bosaitės asambliažų paroda

Kaip ir didžioji dalis renginių šiais metais, taip ir rugsėjo 4 dienos popietę atidaryta paroda, glaudžiai siejas su Etnografinių regionų metų renginiais. Vos tik prasidėjus mokslo metams, Zanavykų muziejuje buvo atidaryta Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos dailės mokytojos Inesos Bosaitės fotokoliažo ir asambliažo technikomis atliktų darbų paroda.

Paroda sukurta moters apie moterį ir jos pasaulį. Darbai kupini meilės, svajonių, vilionių, kančios ir aistros, intrigų ir beprotybės, klejonių ir dvejonių, nuo tingulio iki svaigulio... Kaip pati parodos autorė teigia: „Mano darbai - tai maži monospektakliai, kuriuose personažai tarsi stebi žiūrovą, net  jei jų egzistavimas paveiksle tik menamas.“

Inesa Bosaitė yra surengusi keletą grupinių parodų su kitais autoriais ir daug personalinių parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Jos darbais grožisi ne vien tik mūsų krašto žmonės, keletas jų yra iškeliavę pas meno mylėtojus į Austriją, Airiją, Belgiją, Olandiją, Vokietiją, Ukrainą, Jungtines AmerikosValstijas ir į kitas šalis.

Maloniai kviečiame aplankyti fotokoliažo ir asambliažo technikomis sukurtų darbų parodą Zanavykų muziejaus pirmojo aukšto parodų salėje iki spalio 2 d.

"žinia ateinantiems"

Rugpjūčio 22 d. Zanavykų muziejuje buvo atidaryta paroda pavadinimu „žinia ateinantiems“. Joje eksponuojami V. Kauno, J. Maldžiūno, K. Dovydaičio, G. Žuklio, A. Kašausko, Š. Joneikio, M. Pauliuko ir L. Rūgytės autoriniai darbai. 
Parodos atidarymo metu koncertą susirinkusiems dovanojo muzikos grupė "Midnight Special".
Zanavykų muziejaus parodų salėje jungtinė paroda bus eksponuojama iki rugsėjo 3 dienos. Nepraleiskite progos ją aplankyti. Parodos lankymas nemokamas.
„žinia ateinantiems“ skirta Domui Nazarui atminti. 

Juozo Videikos drožybos darbų paroda

Gegužės 15 d. Zanavykų muziejuje buvo atidaryta tautodailininko, etninės kultūros paveldo puoselėtojo Juozo Videikos drožybos darbų paroda. Kadangi 2015-ieji paskelbti etnografinių regionų metais, naudodamiesi proga kviečiam kuo daugiau žmonių iš atskirų Lietuvos regionų. Juozas Videika gimęs Dzūkijoje, Alytaus rajone, šiuo metu gyvena Jurbarke. Jis su kaltu nesiskiria seniai, drožti pradėjo nuo 1987 m. Paklaustas ar šis talentas paveldėtas, skulptorius sake, kad potraukis darbams iš medžio tikriausiai perduotas iš kartos į kartą, per kraują atitekėjęs. “Mano tėvas buvo geras stalius, ko imdavosi, tą padarydavo. Senelis buvo amatininkas, siuvo batus, gamino ąžuolines statines. Netgi senelė, dar vaikystėje, karves ganydama, įspūdingo grožio arkliukus iš pušų žievės išdroždavo”. Na, o pačio parodos autoriaus draugystė su medžiu ir jo drožyba prasidėjo nuo šaukštų. Vėliau jo kūriniai ėmė sudėtingėti ir gražėti. Skulptūras, kaip praeities priminimą, paveldo puoselėjimą dažniausiai darydavo buities darbų tematikos, vėliau pradėjo drožti religinės tematikos darbus. Na, o kadangi autorius turi gerą humoro jausmą, jo darbai neapsieina ir be pašmaikštavimų. Kai kurie Juozo Videikos darbai žavi meistriškumu ir kelia šypseną. Ne vienas jo darbas buvo įvertintas ir apdovanotas.  L. Šepkos konkurso laureatas, Šv. Jurgio 1-osios vietos laimėtojas, 4 kartus pripažintas geriausiu Tauragės apskrities tautodailininku.

Domanto Didžiapetrio akvarelių paroda "Šalia"

Gegužės 8 d. Zanavykų muziejuje buvo atidaryta jauno menininko akvarelių paroda "Šalia".  Įkvėptas muzikos, žmonių ar tiesiog daiktų jaunas ir talentingas Domantas Didžiapetris, savo mintyse iškilusius vaizdinius, potyrius, jausmus, prisiminimus perteikia akvarele liedamas spalvas. Akvarelė – viena iš rečiau sutinkamų technikų. Galbūt dėl to ir Zanavykų muziejaus sienas tokio tipo darbai puošia pirmąjį kartą. Ji reikalauja kruopštumo, kantrybės ir laiko. Klaidos čia pastebimos iškart ir lieka amžiams. Jų neužtapysi nauju sluoksniu dažų, todėl kiekvienas darbas yra unikalus – sako menininkas. Antrame Universiteto kurse, kai piešimo dėstytoja liepė namų darbams pabandyti palieti akvarele - drąsiai, tada Domantas nuliejo ryškiai mėlyną kolibrį. Tai darbas, kuris davė pradžią draugystei, jei taip galima sakyti, su akvarele. Kolibris šiandien puikuojasi parodoje. Tai antroji personalinė Domanto Didžiapetrio paroda.

Mariaus Sarapino fotografijų paroda "M.S."

Kovo 5 d. Zanavykų muziejuje buvo atidaryta Mariaus Sarapino fotografijų paroda, kurioje eksponuojami rudenį ir pavasarį Šakių rajone įamžinti panoraminiai saulėtekių, upelių ir kiti gamtos motyvai. M. Sarapinas fotoaparatą į rankas paėmė dar vaikystėje, o prieš aštuonerius metus jį įsigijęs, kaip laisvalaikio praleidimo priemonę, nesitikėjo, jog tai taps viena iš didžiausių jo aistrų. Parodoje eksponuojamose fotografijose įamžinta tai, ką M. Sarapinas mėgsta labiausiai fotografuoti. Tai gamta. M. Sarapinas fotografijose taip pat įamžina vestuves, krikštynas ir kitas žmonėms svarbias bei brangias akimirkas. Tačiau, kaip teigė pats fotografas, gamtos vaizdai yra tas varikliukas, dėl kurio kartais tenka valandų valandas stebėti, laukti ir tyliai tikėtis, jog užfiksuotas kadras bus toks, kokio ir tikėtasi. Besikalbant apie fotografijos meną bei visas jos subtilybes ir ką kartais tenka paaukoti vardan gero kadro, pašnekovas prisiminė, jog buvę išties  kurioziškų akimirkų, „Ačiū dievui, technikos nesu niekad sugadinęs, tačiau tekę ir į ledinį vandenį įlūžti, ir kitose ne itin maloniose situacijose atsidurti, bet ko nepadarysi dėl gero kadro“,- mintimis dalijosi M. Sarapinas.

Laikraščio "Draugas" informacija (http://www.drg.lt/straipsniai/27-kultura/11326-m-sarapinas-del-gero-kadro-atsiduriu-ir-nemaloniose-situacijose)

FILATELISTO JUOZO URBONO  KOLEKCIJA „SIBIRO LAIŠKAI“

 Vasario 5 d. Zanavykų muziejuje buvo atidaryta filatelisto Juozo Urbono kolekcijos „Sibiro laiškai“ paroda. Filatelijos kolekcijos „Sibiro laiškai“ tikslas – parodyti pašto ypatybes ir sunkumus tremties ir kalinimo lageriuose sąlygomis. Laiškai iš Sibiro – tai laiškai iš kalėjimų, iš skirstymo punktų, iš trėmimo vietų. Išlikę, pačių tremtinių ranka parašyti ir parodoje eksponuojami laiškai, trikampiai laiškai-vokai, laiškai ant beržo tošies, pašto vokai, atvirlaiškiai, atvirukai, pašto antspaudai, cenzūros atžymos ir kiti dokumentai atspindi ne tik to meto filatelijos problematiką, bet ir daugelio Lietuvos žmonių išgyvenimus.

„Sibiro laiškai‘ parodos atidarymo metu susirinko gausus būrys tiek suaugusiųjų, tiek vaikų, kuriems aktuali tremties tema.

Atidaryme dalyvavo parodos autorius Juozas Urbonas. Jis supažindino su filatelijos sąvoka ir sukaupta kolekcija, pateikdamas įdomių faktų apie laiškų rašymo ypatybes tremties laikotarpiu.

Lukšių Vinco Grybo gimnazijos istorijos mokytoja Irena Liubinienė pristatė to laikmečio istorinę ir politinę padėtį.

Keletas parodoje esančių laiškų buvo paskaityti moksleivių ir mokytojų, atvykusių iš Plokščių mokyklos daugiafunkcio centro. Meninę kompoziciją paruošė mokytoja Neringa Motiejaitytė.

Renginio metu plokštietė Staselė Piliutienė susirinkusiems dovanojo kūrinį skambindama kanklėmis, Lukšių bendruomenės narė Inesa Bagdanavičienė grojo gitara ir atliko kūrinį „Išgrėbiau saulę“. Lukšių Vinco Grybo gimnazijos gimnazistės paskaitė kraštiečio, politinio kalinio Vinco Korsako kurtus eilėraščius: „Tėvynė“, „Aš ilgėjaus Tėvynės“, „Mes negalim tylėti“.

"Atrodo IR angelas" Kęstučio Dovydaičio paroda

 Gruodžio 5 dieną Zanavykų muziejuje buvo atidaryta ketvirtoji, Šakiuose surengta, personalinė skulptoriaus, Šakių rajono meno mokyklos mokytojo Kęstučio Dovydaičio darbų paroda – „Kaip IR angelas“. Pasak K. Dovydaičio, paroda surengta norint, kad į ją atėję žmonės rastų savo angelą ir jį įsigytų. Angelai - netradiciniai, kaip sakė skulptorius, tiesiog neišeina, kad jie būtų tokie, kokius įpratę visi matyti. O galbūt kaip tik buvo norima sugriauti angelų vaizdavimo stereotipus – jie neprivalo būti idealiai nugludinti, vienodais gražiais sparnais ir tokiomis pačiomis išraiškomis. Tačiau, be jokių abejonių, kitoniškumas šias skulptūrėles tik dar labiau puošia ir daro išskirtinėmis.
Angelai gimė maždaug per tris savaites, K. Dovydaitis pasakojo, jog jas gaminti buvo vienas malonumas, todėl ir darbas neprailgo. Angelas nešinas lagaminu – emigrantas, Cornholio angelas, prielipa, užsikorusi kitam angelui ant pečių – ši ir panaši tematika vyrauja skulptūrėlėse. „Kas yra angelas? Man jį atspindi vaikiškumas, vaiko tiesmukumas, žaismingumas. Aš nežinau, kas yra angelas, todėl ir sakau, jog mano skulptūrose pavaizduoti tarsi angelai, nes kitiems galbūt jie atrodo kaip sargai, labai sunku apibrėžti šią sąvoką. Manau, jog angelas turi turėti ir žmogiškųjų savybių, todėl mano skulptūrose jie elgiasi vėjavaikiškai, žaidžia ir pan.“,- pasakojo skulptorius. Menininką skulptūrų gamybai įkvėpė kitų skulptorių darbai, televizijos laidų personažai ar tiesiog paprasti gyvenimiški reiškiniai.
Parodos atidarymo metu Kęstutis Dovydaitis teigė, kad gaminant skulptūras labai svarbios spalvos bei naudojamų medžiagų įvairovė. Angelai pagaminti iš raudonos, mėlynos spalvos vaško, žalvario, bronzos, aliuminio ar net sidabro.
Zanavykų muziejuje parodos metu buvo galima pamatyti ne tik menininko pagamintus angelus, bet ir nuotraukas, kuriose matomas darbo procesas, kurio metu gimė angelai.
Tiesa, daugeliui galbūt buvo keista, jog prie skulptūros buvo galima rasti tik informaciją, iš ko ji pagaminta, bet ne pavadinimą. Skulptorius teigė, jog pavadinimai nereikalingi – žmogus, žiūrėdamas į skulptūrą, turi ją analizuoti ir atrasti kažką savito bei artimo.
Kęstučio galvoje sukasi begalė kūrybinių minčių, idėjų, tačiau, anot jo, tiesiog dienoje per mažai valandų, kad būtų galima viską įgyvendinti ir spėti.
Parodos atidarymo proga skulptorių pasveikinti atvyko giminės, draugai, Lukšių miestelio seniūnas V. Cikana, Šakių „Varpo“ mokyklos direktorius V. Daniliauskas bei kiti, besidomintys K. Dovydaičio kūryba, svečiai.

Laikračio "Draugas" informacija (http://drg.lt/straipsniai/27-kultura/11000-netradiciniai-angelai-papuose-zanavyku-muzieju)

Labdaringas renginys "33"

Mylėkit kiekvieną būtybę be išskaičiavimo, neskirstant pasaulio į juodą ir baltą
Jauna šakiečių Juliaus ir Giedrės Šedbarų šeima, auginanti dvi mažametes dukras, savanoriškai be jokio atlygio visą savo laiką ir jėgas skiria kilnaus tikslo įgyvendinimui – vargstančių rajono žmonių maitinimui. Rajono ūkininkų, verslininkų ir eilinių piliečių geraširdiškumo dėka Labdaros valgykla aprūpinama daržovėmis ir kitais maisto produktais. Šį pavasarį atsirado galimybė karštu maistu pamaitinti ne tik nepasiturinčius šakiečius, bet ir Lukšių krašto gyventojus. Jiems kiekvieną savaitę maistas vežamas specialiu automobiliu.
Prie šios idėjos įgyvendinimo prisidėjo nuo pat „Vaišnavų kultūros centro“ įsikūrimo pradžios jį remianti VšĮ „Mano skveras“, vadovaujama Ž. Unguvaitytės. Ši įstaiga, vykdanti labdaringą veiklą bei skatinanti gilesnį Lietuvos kultūros ir meno pažinimą ir įvairių sričių specialistų tobulėjimą, gegužės mėnesį skyrė paramą automobilio, kuris atitiktų maisto pervežimo higienos reikalavimus, pirkimui.  
Jau daugiau kaip pusę metų įstaigos vadovė brandino ir kitą idėją – labdaringą renginį, kurio metu būtų renkamos aukos Labdaros valgyklai paremti. Šiam tikslui pasitarnavo praėjusį penktadienį Zanavykų muziejuje atidaryta kolektyvinė Ž. Unguvaitytės, D. Stasiulytės ir Ž. Žičkutės darbų paroda „33“, kuri čia bus eksponuojama iki lapkričio 15 dienos. Dvidešimt fotografijų, dvylika tapybos darbų ir video projekcija buvo bandoma parodyti nepritekliuose gyvenančių žmonių likimus.
„33“ – tai ne tik eksponuojamų darbų skaičius. Jis, pasak parodos autorių, simbolizuoja dieviškąją meilę, kuri moko mylėti kiekvieną būtybę be išskaičiavimo, neskirstant pasaulio į juodą ir baltą.  Todėl šios parodos tikslas ir buvo perteikti vargstančiųjų  išgyvenamą kasdienybę, primenant, kad kiekvienas iš mūsų gali bet kada  atsidurti tokioje nepavydėtinoje situacijoje. Ne veltui mūsų protėviai sakydavo: „Neišsižadėk ligos, tiurmos ir ubago terbos. Negali žinoti, kas bus rytoj.“
Pasak vienos iš labdaringo renginio organizatorių Rimos Vasaitienės, džiugu, kad į Zanavykų muziejų susirinko nemažas būrys kraštiečių,  neabejingų šalia gyvenančių žmonių bėdoms ir nepritekliams, vertinančių kūrybines idėjas ir gyvą muziką. Čia buvo galima pasiklausyti visiems gerai žinomo kompozitoriaus, dainų autoriaus ir atlikėjo, gitaristo Domanto Razausko koncerto.  Parodos autores pasveikino rajono savivaldybės administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis, apie sąžinės balsą kiekviename iš mūsų kalbėjo Lukšių parapijos klebonas Vytautas Juozas Insoda. Susirinkusieji rajono vargstančiųjų maitinimui suaukojo daugiau nei tūkstantį litų.

Laikračio "Draugas" informacija.
http://drg.lt/straipsniai/27-kultura/10859-mylekit-kiekviena-butybe-be-isskaiciavimo-neskirstant-pasaulio-i-juoda-ir-balta 

„Mūsų protėvių dvasia - Alytaus rajono piliakalniai“

 Rugpjūčio 8 dieną Zanavykų muziejuje buvo atidaryta Alytaus kraštotyros muziejaus paroda „Mūsų protėvių dvasia – Alytaus rajono piliakalniai“. Parodos atidaryme dalyvavo parodos autoriai, koncertavo talentinga muzikantė D.Lingytė.

Palaikydami glaudų ryšį, draugaudami ir bendradarbiaudami muziejai dalinasi patirtimi ir praturtina vieni kitų žinias. Zanavykų muziejus taip pat veža parodas į kitus miestus ir supažindina su Šakių kraštu.

Šio bendradarbiavimo vaisius - rugpjūčio 8 dieną Zanavykų muziejus lankytojus kvietė į netradicinę parodę – jie turėjo galimybę susipažinti su piliakalniais, esančiais Alytaus rajone ir mieste, atkreipti dėmesį į jų kultūrinį unikalumą. Parodą parengė Vilma Jenčiulytė ir Artūras Balčiūnas, meniškai apipavidalino dizainerė Gintarė Markevičienė.

Alytaus rajono piliakalnius pristatė patys parodos autoriai Vilma ir Artūras. Visa svarbiausia informacija apie 28 Alytaus rajono piliakalnius pateikiama ant informacinių drobių. Jose surašyta objekto istorija, piliakalnių atsiradimo legendos, pateikiamos nuotraukos, žemėlapiai ir nuorodos, kaip galima pasiekti vieną ar kitą piliakalnį.

Parodoje eksponuojami ir šeši piliakalnių maketai. Negana to, rengiant parodą buvo sukurtas ir filmas, kurį pamatyti galės visi norintys Zanavykų muziejaus lankytojai.

„Mūsų protėvių dvasia – Alytaus rajono piliakalniai“ parodos atidarymo metu gitara grojo jauna ir labai talentinga muzikantė Danguolė Lingytė. Danguolė šiuo metu studijuoja Mastrichto koncervatorijoje Olandijoje.

„Mūsų protėvių dvasia – Alytaus rajono piliakalniai“ paroda Zanavykų muziejuje veiks iki rugsėjo 10 dienos. Parodos lankymas nemokamas.

Parengta pagal Zanavykų muziejaus pateiktą informaciją ir nuotraukas.

„manorajonas.lt“ inf.

Kultūros popietė Zanavykų muziejuje

Adelė Liepa Kaunaitė - jaunoji menininkė, sėkmingai baigusi freskos ir mozaikos bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje, toliau tęsia mokslus vitražo meno srityje. Maža to, nuo jaunų dienų, pasekusi tapytoju tėvu, Adelė Liepa tapo. Profesionaliai.
Sklando gandai, jog pats maître Valentinas Antanavičius, pamatęs Adelės darbus, tarstelėjo, kad dukra jau praaugo tėvą. 

Adelės Kaunaitės kūriniuose sąsajos su Vytauto Kauno tapyba labai ryškios. Abu nuoširdūs, atviri ir kunkuliuojančia vaizduote pasižymintys ekspresionistai. Ne tik Adelės kūriniai ekspresyvūs, bet ir pati menininkė tokia. O kaip ji dorojasi su drobe, jeigu joje nemato „na, to - kažko”, geriau net nežinoti. Kai kurie Adėlės darbai pasižymi stipriai abstrahuotu figūratyvumu. Tai kelia asociacijų su kitų žinomų Lietuvos menininkų tapyba. Tačiau Kaunaitė dėl to nesirūpina ir sako - kiekvienam savo. Galų gale viskas žiūrovo rankose, ir esmė priklauso nuo jo galimybių atsiverti, atsidengti. Pati Adelė tikra ir atvira. Ir jos drobės tokios – tikros ir nuoširdžios. 
Galerijos "Aidas" informacija. Nuoroda į šaltinį.

Daugiau apie Vytautą Kauną - http://vytautaskaunas.lt/ 

Loretos Abucaitės-Hornall paroda „Entropija“

UNIKALIA TECHNIKA ATLIKTŲ DARBŲ PARODA „ENTROPIJA“

2014 m. gegužės 2 d. 15 val. – birželio 9 d. 17 val. 

Pirmąjį kartą mūsų krašte, Zanavykų muziejuje, 2014 m. gegužės 2 d. dieną atidaryta JAV gyvenančios lietuvės menininkės Loretos Abucaitės - Hornall unikalia foto grafikos technika atliktų darbų paroda „Entropija“.

„Lietuvoje gimusi ir baigusi mokslus menininkė arba lietuvė menininkė, gyvenanti ir dirbanti Amerikoje“ - taip save pristato L.Abucaitė-Hornall.

Savo karjerą Loreta Abucaitė – Hornall pradėjo Lietuvoje, Kaune, kaip porceliano dailininkė. Čia dirbo aštuonerius metus, o po to išvažiavo į JAV. Amerikoje taikomąją dailę iškeitė į vaizduojamąją. Surengusi 3 personalines parodas, nutarė studijuoti grafinį dizainą. Prieš kelerius metus JAV pelniusi Metų iliustracijos apdovanojimą Loreta Abucaitė-Hornall šįkart atranda naujas vaizduojamojo meno formas jungdama fotografiją, grafiką ir iliustravimą. Dabar pagrindiniai menininkės įrankiai fotoaparatas ir kompiuteris. Nuo 2003 m. surengė dar 3 savo porsonalines parodas „Įnoringas menas“, „Skylė sienoj“ ir „Žaidimai su senaisiais meistrais“. Čia – ketvirtoji menininkės darbų paroda „Entropija“.

Pasirinkusi fizikinį terminą savo parodos pavadinimui, menininkė tarsi nuteikia rimtam moksliniam tyrinėjimui. Irimas, nykimas, apnuoginantis iki esaties, padeda naujai pažvelgti į šiandien čia ir pasaulyje aštriai atsiveriančius klausimus – vartotojiškumo didėjimą, gamtos naikinimą, kultūros, papročių nykimą, savosios tapatybės praradimą.

Tarsi mokslo tyrėjas savo darbuose parodos autorė stengiasi pažvelgti kuo giliau vidun, suprasti, kas iš tikrųjų slypi po mūsų akiai įprastais vaizdais.

Maloniai kviečiame nepraleisti progos aplankyti šią išskirtinių darbų parodą. 

Vito Daniliausko arklių kolekcijos pristatymas

 Balandžio 11 dieną Zanavykų muziejuje (Lukšių seniūnijos Zyplių kaime) atidaryta pirmoji šakiečio pedagogo V.Daniliausko kolekcijų paroda “Paprasčiausiai pasiilgau arklio...“. Tai unikali šakiečio kolekcija, atsiradusi nuo potraukio domėtis arkliais. Laisvalaikio užsiėmimas ilgainiui virto vos ne „liga“, o jos rezultatas – paroda pagrindiniame Šakių krašto muziejuje.

„Paprasčiausiai pasiilgau arklio, jo protingų ir gerų akių...“ Skambant šioms Justino Marcinkevičiaus eilėms, naujai atvėrusiame lankytojams duris Zanavykų muziejuje balandžio 11 dieną atidaryta pirmoji Šakių „Varpo“ mokyklos direktoriaus Vito Daniliausko laisvalaikio pomėgio – kolekcionuojamų arklių paroda „Paprasčiausiai pasiilgau arklio“.

Aistringas arklių kolekcionierius Vitas Daniliauskas, pats gimęs arklio metais, šiemet minės garbingą 60 metų jubiliejų. Tad neatsitiktinai jį lydintis sėkmės simbolis – arklys – ir tapo jo laisvalaikio pomėgiu. Virtusi įdomia ir nekasdiene kolekcija. Kurią parodos atidarymo proga pamatė didelis būrys rajono (ir ne tik) meno ir kultūros gerbėjų.

Meilė gyvūnams, o ypač arkliams, kaip pats V.Daniliauskas sako, tikriausiai yra genetiškai paveldėta ir įtakota to, kad užaugo Griškabūdžio seniūnijos Šukėtų kaime. Tai - tarsi palikimas, persidavęs per kelias kartas. Kiek atsimena pats parodos autorius, jo senelis ir tėtis be galo mylėjo arklius. O V.Daniliauskas, atvirauja dabar, nuo jaunų dienų savo ateitį siejo su zootechniko specialybe. Ir, nors tapo pedagogu, per daug toli nuo savo pomėgio nepabėgo – ilgus metus jaunimą mokė biologijos.

Jau daugiau kaip 30 metų Vitas Daniliauskas kolekcionuoja mylimus arklius. Vieni pirmųjų eksponatų – maži stikliniai arkliukai, paties pirkti anuomet veikusiame Šakių knygyne, ir molinė taupyklė.

Dabar kolekciją sudaro daugiau nei 400 eksponatų. Jie atkeliavę iš įvairiausių pasaulio kampelių. Pagaminti iš medžio, molio, siūlų, stiklo, šiaudų, keramikos ir netgi bronzos. Maži, telpantys į kišenę ar įspūdingo dydžio, puošiantys išradingai sutvarkytą Daniliaukų sodybą, Vitui yra vienodai svarbūs. Kiekvienas jų turi savo istoriją.

Parodos atidarymo dieną kolekcija gerokai pasipildė. Mat susirinko tiek daug žmonių, kad ekspozicijų salė buvo sausakimša. V. Daniliauską sveikino, daug gražių žodžių jam tarė ir mylimus arklius dovanojo šeimos nariai, draugai, pažystami ir kolegos.

“Paprasčiausiai pasiilgau arklio” parodos atidarymas baigėsi pramoga ir vaikams, ir suaugusiems. Kolekcionieriaus brolis dailininkas Jonas Daniliauskas surengė tikrų tikriausias tapybos pamokas. Visi, kas norėjo, galėjo papildyti ir taip gausią kolekciją savo pieštais arkliais.

 Nuotraukos Vido Venslovaičio